Koks savisiurbis siurblys naudojamas organiniams tirpikliams?

Organiniai tirpikliai paprastai pasižymi stipriu koroziniu ir nepastovumu, todėl renkantis savaiminio užsipildymo siurblį reikia atsižvelgti į šiuos pagrindinius veiksnius:

Atsparumas korozijai: siurblio korpusas ir vidinės dalys, besiliečiančios su skysčiu, turi būti pagamintos iš korozijai atsparių medžiagų, tokių kaip fluoroplastikai (pvz., PTFE, FEP, PVDF ir kt.), nerūdijančio plieno (pvz., 316L, 304 ir kt.). arba kitų specialių lydinių, kad būtų išvengta organinių tirpiklių korozijos.

Sandarinimas ir sauga: Dėl degių ir sprogių organinių tirpiklių galimybės, siurblio sandarinimo sistema turi būti patikima, neleisti nuotėkiui ir projektuojant atsižvelgti į atsparumo sprogimui reikalavimus.

Savaiminio įsiurbimo našumas: Organinių tirpiklių atveju savaiminio įsiurbimo siurbliai turi turėti greitą savaiminio įsiurbimo galimybę, kad sumažintų dujų ir skysčių mišinių poveikį siurblio efektyvumui.

Konstrukcija be nuotėkio: Magnetinės pavaros siurbliai yra idealus pasirinkimas organinių tirpiklių transportavimui, nes jie varomi magnetine mova be mechaninių sandariklių, todėl išvengiama nuotėkio pavojaus.